Šeštadienį popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė dviem didelėms asociacijoms priklausančius žiniasklaidos darbuotojus Italijoje: Italijos periodinės spaudos sąjungos (USPI) ir Italijos katalikiškų savaitraščių federacijos narius (FISC). Šios organizacijos vienija per tris tūkstančius didesnių ir mažesnių leidinių, skelbiamų popieriniu, skaitmeniniu ar abiem pavidalais, informacinio, komercinio ar visuomeninio pobūdžio.
Jūsų uždavinys ar, tiksliau, misija yra viena iš svarbiausių šiuolaikiniame pasaulyje, - sakė popiežius Pranciškus: - informuoti korektiškai, visiems pasiūlyti kiek įmanoma arčiau tiesos esančią faktų versiją. Esate kviečiami plačiajai publikai pristatyti sudėtingas temas, būnant tarpininkais tarp ekspertų sukaupto žinojimo ir konkrečios galimybes jį plačiai paskleisti.
Jūsų balsas, laisvas ir atsakingas, yra pamatinis augimui kiekvienos visuomenės, kuri norėtų save pavadinti demokratine, kad būtų užtikrintas keitimasis idėjomis ir vaisingas ginčas, kuris remiasi realiais ir korektiškai perduotais duomenimis.
Mūsų laiku, kuris dažnai yra valdomas greičio, postūmio link sensacingumo tikslumo ir kompetencijos sąskaita, perkaitusio emocingumo vietoj pasvertų apmąstymų, stipriai jaučiama būtinybė patikimos informacijos, patikrintų duomenų ir naujienų, kuriomis nesiekiama nustebinti ar sukrėsti, bet, greičiau, auginti skaitytojų kritinį jausmą, leidžiantį užduoti adekvačius klausimus ir pasiekti pagrįstas išvadas.
Tokiu būdu bus galima išvengti nuolatinės priklausomybės nuo lengvų šūkių ar improvizuotų informacijos kampanijų su persišviečiančia intencija manipuliuoti tikrove, nuomonėmis ir pačiais asmenimis, dažnai sukeliant nereikalingas „medijų dulkes“.
Pasak popiežiaus, į tokius poreikius maža ir vidutinė žiniasklaida gali atsakyti geriau, nes pačioje savo struktūroje turi sveikų saitų, kurie jai leidžia būti mažiau masiška, mažiau pavaldžia madų spaudimui, kurių laikinumas prilygsta jų invaziškumui. Tokia žiniasklaida yra genetiškai susijusi su teritorine baze, artimesnė kasdieniam bendruomenės gyvenimui, labiau atsižvelgianti į faktų esmę ir konkretumą. Tokioje dinamikoje gali pasisakyti ir tie, kuriems kitaip sunku atrasti kanalų savo balsui.
Tokia logika vadovaujasi vyskupijų savaitraščiai ir kitos žiniasklaidos priemonės, priklausančios Italijos katalikiškų savaitraščių federacijai. Jos taip pat, pridūrė popiežius, gali būti naudingais evangelizavimo įrankiais ir erdvės, kuriose vyskupijos gyvenimas gali būti išreiškiamas, kuriose bažnytinio gyvenimo dalyviai gali dialoguoti. Dirbti vyskupijos laikraštyje reiškia „jausti“ vietinę Bažnyčią, būti arti miesto ir kaimo žmonių, skaityti įvykius Evangelijos ir Bažnyčios mokymo šviesoje. Šie elementai yra tarsi „kompasas“ katalikiškiems vyskupijų leidiniams ir jų būdui pasakoti naujienas, pristatyti nuomones, užsiimti žurnalistika.
Vyskupijų leidiniai, integruoti su naujomis skaitmeninės komunikacijos formomis, išlieka vertingu ir veiksmingu įrankiu, kuriems reikia nuolatinio įsipareigojimo iš Ganytojų ir visos krikščionių bendruomenės pusės, geranoriško dėmesio iš viešų institucijų.
Jaučiamas poreikis žinių, kurios būtų perduodamos ramiai, tiksliai ir pilnai, nuosaikia kalba, kad skatintų naudingą apmąstymą; pasvertų ir aiškių žodžių, kurie išvengia rėksmingo ir dviprasmiško, užuominomis mintančio diskurso infliacijos. Svarbu, kad kantriai ir nuosekliai būtų siūlomi vertinimo kriterijai ir žinios, kad viešoji nuomonė būtų pajėgi suprasti ir atsirinkti, ir neliktų apsvaiginta ar išmušta iš vėžių. Visuomenei taip pat reikia, kad informacijos teisė būtų gerbiama tiek pat, kiek orumas kiekvieno pavienio asmens, įtraukto į informacijos procesą, kad niekam nebūtų pakenkta be realių ir apibrėžtų atsakomybės požymių.
Baigdamas savo pastabas popiežius Pranciškus taip pat linkėjo vyskupijų leidiniams gyvybingumo, o juose dirbantiems orių sąlygų, taip pat pilietinės visuomenės paramos, kad maža ir vidutinė žiniasklaidą galėtų tęsti savo nepakeičiamą darbą, prisidėti prie autentiško pliuralizmo, suteikti balsą turtingai bendruomenių įvairovei. (Vatikano radijas)
